Šis ruduo kitoks. Nerimą sėja ir COVID – 19, ir neaiški situacija dėl rytojaus. Artėja Vėlinės, kurios visus sujungia. Netektys aplanko kiekvieną. Nuo mažens ir mes ugdome mokiniams pagarbą Išėjusiems.

Kadangi dėl plintančio viruso kartu  su pradinukais netvarkėme apleistų kapaviečių, todėl tuos darbus atlikome pačios, taip pat Vėlinių žvakutes padėjome ant A.Podėrio kapavietės, partizanų kapų. Tuo pačiu norime paprašyti visų mokinių tėvelių ir šį straipsnį skaitančiųjų – nepraeikite pro žole užžėlusį kauburėlį…Nepagailėkite minučių nugrėbti prikritusių lapų ar spyglių nuo takų, kuriais skubame prie artimųjų kapelių. Matykime plačiau. Tegul nelieka pamirštųjų…Viena žvakelė…Šalia savų ir svetimų…Nepagailėkime. Juk daugelis Vėlinių vakarą, sutemus, skubate tiesiog pasivaikščioti po kapines, kurios tampa „šviečiančiomis‘. Bet daug prasmingiau tą šviesą nešti širdyje padarius gerą darbą. Patikėkite, tai visai nesunku.

Reda ir Dalia, pradinių klasių mokytojos

Nuotraukos R.Putrimaitės