Minint Pasaulinę Žemės dieną, vis labiau atsigręžiama į gamtos išsaugojimą. Ypač ši tema aktuali miškininkystės srityje. Atsakinga miškininkystė – esminis dalykas, padedantis išsaugoti biologinę įvairovę, subalansuojant miško teikiamas ekonomines, socialines ir aplinkosaugines funkcijas. Vykdant kirtimus paliekami bioįvairovės medžiai ir dalis negyvos medienos – taip suteikiant prieglobstį įvairioms rūšims.
Kovo 20 d. VĮ VMU Ignalinos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas vyko į mokyklas, kur skaitė paskaitą apie biologinės įvairovės išsaugojimą valstybiniuose miškuose. Miškininkas aplankė Zarasų rajono Salako pagrindinės mokyklos 5-10 klasių moksleivius ir Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 5 klasių moksleivius, vykdant švietėjišką paskaitą apie biologinę įvairovę. Miškininkas pasakojo apie biologinės įvairovės puoselėjimą keliant inkilus, tveriant skruzdėlynus, žymint uoksinius medžius. Mokinius supažindino su drugių, vabalų bei plunksnų kolekcijomis.
Miškuose gyvena ir peri daugelis mūsų krašto retųjų stambių ir plėšriųjų paukščių. Dideliuose miško masyvuose įsikuria tokie reti paukščiai kaip juodasis gandras, jūrinis erelis, žuvininkas, kurtinys ir kiti paukščiai. Kertant mišką paliekami biologinės įvairovės medžiai, kurie suteikia prieglobstį ne tik paukščiams, bet ir vabzdžiams ar žinduoliams. Inkilai keliami ne tik žvirbliniams paukščiams, bet ir pelėdoms bei šikšnosparniams. Svarbu tinkamai iškelti inkilą, atitinkantį rūšies poreikius. Tinkamai parinkus inkilo pakabinimo vietą galime tikėtis įvairių paukščių rūšių. Keliant inkilus retoms rūšims – būtina pasirūpinti ir inkilo apsauga.

Kovo 21-ąją  Salako mokyklos jaunieji miško bičiuliai Salako miškuose iškėlė naujus „būstus“, kurie jau laukia pargrįžtančių giesmininkų.

Gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas